Atvykstantiems nuo Panevėžio pirmiausia siūlome užsukti į Upytės piliakalnį, kuris yra Upytės memorialiniame draustinyje. Upytės piliakalnis (piliavietė), dar vadinamas Čičinsko kalnu, yra dešiniajame Vešėtos krante, netoli santakos su Uostrautu. Kalvos šlaitai statūs, plotas – 3 ha. Viršuje supiltas akmenimis sutvirtintas pylimas. Piliakalnio šiaurės rytinėje dalyje yra įspūdinga 6 m gylio įdauba. Pasak legendos- tai nedoro pono Čičinsko prasmegusių rūmų vieta.
Spėjama, kad čia stovėjusi pilis buvo XIII – XIV amžiaus rašytiniuose šaltiniuose minimos Upytės žemės centras. Kovose su Livonijos Ordinu ši pilis turėjo gynybinę reikšmę. XVI amžiuje iš čia buvo valdoma Upytės pilies seniūnija, kuri priklausė Trakų vaivadijai.
Nuo Upytės iki Stultiškių tik trys kilometrai ir Jūs – Linų muziejuje. Vėjo malūnas statytas 1880 m. Jame įrengta linų muziejaus ekspozicija. Moksleiviams ir suaugusiems parengta edukacinė programa „Lino kelias“.
Muziejus lankomas kasdien iš anksto susitarus.
Grįžę į Upytę, rinkitės Krekenavos kryptį. Pakeliui į Krekenavą, Iciūnų kaime stovi autentiškas V. Svirskio kryžius. V. Svirskis – garsus XIX a. dievdirbys, palikęs šiam kraštui gausybę neįkainuojamų drožinių.
Kiek pavažiavus, dešinėje kelio pusėje – Rodų koplyčia-mauzoliejus. Italų architekto L.C.Anikinio projektuota koplyčia pastatyta 1861 m., Rodų dvarininkams Švoinickiams užsakius. Šiuo metu koplytėlė tarnauja žmonėms.
Nuo Krekenavos pasukus Pašilių miško link, nuorodos nuves į Pašilių stumbryną. Vienintelis Baltijos šalyse stumbrynas gyvuoja jau 40 metų. Visus metus lankytojai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio plūsta pasigrožėti šiais miškų galiūnais. Neišdildomiems įspūdžiams aptarti ir pailsėti įrengtos poilsiavietės.
Šalia stumbryno aplankykite partizanų žemines. Žeminės buvo įrengtos 1944 m. Jose slėpėsi Stasio Eitminavičiaus vadovaujamas partizanų būrys. Buvo penkios žeminės, prie jų lizdai kulkosvaidžiams, valgykla ir sandėlis. 2004 metais atstatyta 1 žeminė ir 2 stebėjimo bokšteliai.
Nuo partizanų žeminių artimiausias lankomas objektas – šalia Krekenavos girininkijos, Varnakalnyje įrengtas „Girinio takas“. Miško lankytojus pasitinka “Girinio tako” vartai. Pusės kilometro ilgio takas vingiuoja vaizdingame miške. Čia susipažinsite su Lietuvos miškuose paplitusiomis medžių rūšimis, miško ardais, pagrindiniais miško priežiūros ir apsaugos darbais ir pan. Tako pabaigoje Girinio namelyje – pavėsinėje eksponuojama miško žvėrių ir paukščių nuotraukos, jaunųjų miško lankytojų piešiniai, kūrybiniai darbai. Iš bokštelio – regyklos atsiveria vaizdingas Linkavos upelio slėnis ir skardis. Neskubantieji gali prisėsti ant stotelėse esančių suolelių, pailsėti slėnyje prie laužavietės.
Netoliese už girininkijos aplankykite akmenį „Rapolą“, gulintį Linkavos upelyje. Tai – gamtos paminklas. Akmens matmenys: ilgis – 5,14x m, plotis – 4,18 m, aukštis – 2,55 m, apimtis – 14,54 m. Uoliena – blastoklazitas (kataklazuotas granitogneisas).
Šalia esančiuose Krekenavos girininkijos žvėrių aptvaruose pasigrožėkite besiganančiais danieliais ir muflonais.
Toliau siūlome rinktis kryptį link Burvelių kaimo. Pakeliui vertas dėmesio – Barinės kapinynas – kultūros paminklas. 1981-1982 metais kapinyną kasinėjo Panevėžio kraštotyros muziejaus archeologinė ekspedicija (vad. A.Striaukaitė-Petrulienė). Nustatyta, kad šiaurinėje kapinyno dalyje mirusieji laidoti X-XII amžiais su žirgų aukomis. Pietinėje kapinyno dalyje mirusieji laidoti XII-XV amžiais. Kapinyne palaidoti žmonės buvę sudeginti.
Artėdami link Burvelių kaimo, užsukite į Daniliškio Liepų alėją. Liepų alėja, buvusio Daniliškio dvaro dalis – gamtos paveldo objektas. 263 metrų ilgio alėjoje auga 263 liepų. Istoriniai šaltiniai liudija, kad Daniliškio dvaras jau buvo žinomas XVI a. pabaigoje. Tada jis priklausė Mlečkoms. Pačioje XVI šimtmečio pabaigoje Jono Konstantino Mlečkos seseriai ištekėjus už Zavišos, Daniliškiai perėjo šios giminės žinion. Dvare buvo ir du žinomi pasaulietiniai V.Svirskio kūriniai – mediniai liūtai.
Burveliai – vienas gražiausių Krekenavos regioninio parko kampelių. Čia vaizdingose Nevėžio pakrantėse tarsi sustojęs laikas: vos ne kiekvienas žemės grumstelis dvelkia praeitimi. Burvelių alkakalnis buvęs aukštaičių žemėse, kairiajame Nevėžio krante. Jis dažnai vadinamas Mlečkos kalnu, Mileškalniu ar Koplyčkalniu. Tai įspūdinga, medžiais apaugusi kalva. Jos ilgis apie 250 m, o aukštis nuo Nevėžio pusės 15 m. Alkakalnį supa pelkėtos pievos. Manoma, kad tolimoje praeityje kalva buvusi saloje. Alkakalnyje išlikę koplyčios pamatų fragmentai. Pasakojama, kad XVI amžiaus pabaigoje kalvoje buvo supiltas pilkapis Jono Konstantino Mlečkos, nukritusio kartu su žirgu ir nuskendusio Nevėžyje, atminimui. Spėjama, kad jam ir buvo pastatyta koplyčia.
Grįžus į Krekenavą, verta pasivaikčioti po miestelį. Miestelio aikštė ir gatvių tinklas – Krekenavos urbanistinis draustinis. Krekenava žinoma nuo Vytauto Didžiojo laikų. Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1409 m. Miestelis 2009 metais švenčia 600 metų vardo paminėjimo jubiliejų. Būtinai aplankykite Krekenavos bažnyčią, garsią stebuklingu Dievo Motinos paveikslu bei dailininko R. Švoinickio tapytais paveikslais.
Nuo Krekenavos link Kėdainių pavažiavę apie 7 km, lygumų kraštą siūlome apžvelgti nuo Bakainių piliakalnio. Kultūros paminklas – piliakalnis yra kairiajame Liaudės krante, apie 2 km į šiaurės vakarus nuo Surviliškio. Upės vaga ir gilus, platus slėnis juosia piliakalnį iš šiaurės, vakarų ir pietų, tik rytuose jis siekia aukštą lygumą. Aikštelė trapecijos formos, kurios rytiniame ir vakariniame galuose yra pylimai. Pasak padavimo, kalnas supiltas buvusio mūšio vietoje; mūšyje žuvęs vadas, o žmonės kepurėmis jam kapo vietoje didelį kalną supylė. Kalbama, kad lietuviai seniau tenai dievams aukojo. I.Kšivickis spėjo čia buvus Eigintų pilį, kurią 1372 metais sudegino kryžiuočiai. Kiti tyrinėtojai linkę piliakalnį tapatinti su šaltiniuose minimais Sosiais.
Pabuvoję piečiausioje Krekenavos regioninio parko dalyje, siūlome grįžti pro Krekenavą ir, važiuojant link Naujamiesčio, pasižvalgyti po vaizdingą, dvarais išmargintą, senvagėmis išraižytą Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinį.
Verta užsukti į Leonardavo dvarą. 1881 m. dvarą valdė Leonardas Bitautas. 1905 m. dvare gyveno 61 žmogus. 1940 m. buvo rasta daug senų knygų, daugiausia prancūzų kalba. Šios knygos dabar saugomos centrinėje valstybinėje bibliotekoje Vilniuje. Iš buvusių dvaro pastatų likęs tik vienas. Didžiausia buvusio Leonardavo dvaro vertybė – parkas. Leonardavo dvaro parke skulptoriaus A. Pajuodžio kuriama savitų akmens skulptūrų ekspozicija – „Mėnulio akmens parkas“.
Važiuojant tolyn užsukite į J. Tumo-Vaižganto ir knygnešystės muziejų. Unikalus ir vienintelis Lietuvoje knygnešių muziejus įsikūręs vaizdingame Ustronės vienkiemyje esančios sodybos klėtyje. Čia XIX a. buvo Garšvių knygnešių bendrovės susibūrimų vieta, kur slepiama draudžiama spauda. Ekpozicija įkurta 1987 – 1991 metais. Svirnas susijęs ir su J.Tumo-Vaižganto gyvenimu ir veikla. Galėsite apžiūrėti slėptuvę, kur buvo slepiamos lietuviškos knygos.
Muziejus lankomas iš anksto susitarus.
Kalnelio kaime auga reto grožio daugiakamienė pušis – gamtos paveldo objektas. Tai – šakotas medis, kurio aukštis apie 14 m. Trys kamienai, kurių kiekvieno apimtis – 2,30 m, 2,18 m, 1,65 m, kiekvienas jų apaugęs daugybę išsiraičiusių šakų.
Dviračių maršrutai:
Krekenava-Petriškių kaimas-Rodų dvaro parkas-Iciūnai-Skruzdėlynė-Laužupis-Vadaktėliai-Ustronė-Leonardavo dvaro parkas-Krekenava
Krekenava-Gringalių miškas-Barinė-Daniliškio dvaro parkas-Burveliai-Bakainiai-Skaistkalnė-Krekenava
Siūlome apžvelgti apylinkes ir plaukiant Nevėžio upe.
Vandens maršrutas
Kelionė Nevežiu ir jo pakrantėmis
Yra galimybė išsinuomoti baidares.
Maitinimo ir nakvynės paslaugos
Kavinė-baras (šalti užkandžiai, karšti patiekalai, gėrimai). Darbo laikas: kasdien nuo 9 val. iki 21 val.
Ramutės ir Riogoleto Mykolaičių kaimo turizmo sodyba, Paslaugos: nakvynė (vietų skaičius – 8), pirtis, laužavietė, dviračių nuoma, sporto inventorius.
Kaimo turizmo sodyba „Pas Rapolą“, Čiūrų k., Panevėžio r. Paslaugos: nakvynė (vietų skaičius iki 100 ), pirtis, laužavietė, dviračių nuoma, sporto inventorius: kamuoliai (futbolo, tinklinio), badmintono raketės, slidės, pačiūžos; žvejybos inventorius, baidarių nuoma, filmavimo paslaugos, maisto ruošimas, dažasvydis.
Stovyklavietė „Stumbrynė“, Girelės vns. (šalia Pašilių stumbryno). Paslaugos: nakvynė palapinėse (vietų skaičius iki 30), laužavietė, japoniška pirtis, batutas, šaudymas iš lankų.
Mėgstantiems savo ruoštą maistą, geriausia apsistoti Gringalių, Kalnelio, Pašilių ir Deblono miškuose bei Mučiūnų k. įrengtose poilsiavietėse (sekite kelio nuorodas).
Išsamesnę informaciją apie lankomus objektus gausite bei lankstinukų su Krekenavos regioninio parko žemėlapiu įsigysite atvykę į Krekenavos regioninio parko direkciją.
Linkime malonių kelionės įspūdžių!