Krekenava – miestelis Panevėžio rajone, kelio Panevėžys–Kėdainiai pusiaukelėje. Didžioji miestelio dalis yra dešiniajame Nevėžio krante. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas (paskelbtas siekiant išsaugoti planinę erdvinę struktūrą).
Stovi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1902 m., garsėja Žolinės atlaidais), yra kapinės (taip pat ir II pasaulinio karo karių), M. Antanaičio gimnazija, paštas (LT-38043), biblioteka, Krekenavos muziejus po atviru dangumi, regioninio parko direkcija, girininkija. Veikia kultūros centras, kaimo kapela, folkloro ansamblis „Lokauša“.
Prie miestelio yra ir Krekenavos viensėdis, šiaurėje telkšo Krekenavos tvenkinys.
Istorija
Istoriškai vietovė žinoma jau Vytauto Didžiojo laikais nuo 1409 m. (minima kaip Cretkynowa), priklausė Rodų dvaro savininkams. 1409 m. minimas Krekenavos dvaras 1416 m. priklausė Vizgirdams. Pirmąją bažnyčią čia pastatydino Vytautas 1419 m. po Žemaičių krikšto, prašant Betygalos klebonui (šią senąją bažnyčią pakeitė kelios medinės, kol 1902 m. buvo pastatyta mūrinė bažnyčia). 1561 m. minimas miestelis, turėjo 3 prekymečių privilegiją.
1919 m. kovo mėnesį išvyti bolševikai; Mykolas Antanaitis Krekenavoje įsteigė progimnaziją. Tarpukariu, nuo 1919 m. 1925 m. miestelyje veikė žemės ūkio draugijos pieninė, 1934–1935 m. žemės ūkio kooperatyvas „Nauda“, du malūnai, manufaktūros krautuvė, daug karčemų, šaulių klubas.
Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio gyvenvietė.
2006 m. kovo 21 d. Prezidento dekretu patvirtintas Krekenavos herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas:
1416 m. Upytės valsčius
1548–1568 m. Upytės valsčius (teismo būstinė)
XX a. tarpukaris Krekenavos valsčiaus centras
sovietmetis Krekenavos apylinkės centras
nuo 1995 m. Krekenavos seniūnijos centras
Anksčiau vietovardžio šaknis buvo kitokia nei dabar – krakin- arba krokin- (pastarasis labiau slaviškas variantas), o gyvenvietė vadinosi Krakinava – tokia forma pasitaikydavo dar ir XX a. pradžioje. Naująją lytį Krekenava jau 1904 m. mini Vaižgantas, ji įrašyta 1925 m. oficialiame leidinyje „Lietuvos apgyvendintos vietos“. Priesaga -ava yra dažna prie asmenvardinių vietovardžių šaknies, todėl labiausiai tikėtina, kad Krakinava kilo nuo asmenvardžio Krakinis (ir dabar esama pavardžių Krakė, Krakis, Krakys – visos jos tikriausiai kilusios nuo bendrinio žodžio krakė – „juodasis genys; raudongalvis genys; karosas“). Dabartinė miestelio vardo forma tikriausiai pasikeitė dėl seniau labai populiaraus žodžio krekenos („priešpienis, iškart po gimdymo iš krūties ar tešmens tekantis skystis“).
Krekenavoje baigęs Varnių seminariją kunigavo Antanas Mackevičius (1828-1863), 1863 m. sukilimo dalyvis.
Krekenavos klebonijoje 1915–1918 m. gyveno ir kūrė Maironis (1862–1932). Yra išlikęs namas, kuriame jis gyveno – 1906 m. statyta geltonų plytų klebonija. Jos mansardoje ir buvo įsikūręs Maironis.
Žymiausias krašto fotografas – Tadas Bajorūnas. Iš Krekenavos kilę dailininkė Gražina Vitartaitė, istorikas Gediminas Rudis, miškininkas Jonas Kučinskas. Čia gyveno medžio drožėjas Stasys Stankevičius (vadintas „Dievuliuku“). Krekenavos kapinėse palaidotas knygnešys Kostas Stiklius (1880–1962). Žymus kraštotyrininkas Jonas Žilevičius (Žiliukas), medikas, Panevėžio rajono garbės pilietis.
Aplinkinės gyvenvietės:
Vadaktai – 15 km
Naujamiestis – 17 km
Naujarodžiai – 5 km
Mitriūnai – 9 km
Švenčiuliškiai – 1 km
Pociūnėliai – 16 km
Ramygala – 15 km
Surviliškis – 11 km
Burveliai – 9 km
Šventybrastis – 15 km
Rabikiai – 4 km
Truskava – 16 km